- rujojimas
- rujójimas dkt. Kalė̃s rujójimas.
.
.
rujojimas — sm. (1); L598 → rujoti 1: Nei iš dantų gėlimo, nei iš karščio, nei iš rujojimo šunes nepasiunta – tai tik pasakos Ss. Tu tekinėji kaip velbliūdė rujojime BBJer2,24 … Dictionary of the Lithuanian Language
pasirujojimas — sm. (1) → pasirujoti: 1. Po pasirujojimo kiaulikes šersime geriau Skr. 2. Vaikai, gana to pasirujojimo! Skr. rujojimas; pasirujojimas … Dictionary of the Lithuanian Language
raistavimas — raistãvimas sm. (1) rujojimas: Raistavimo laikas Klp … Dictionary of the Lithuanian Language
rujavimas — rujãvimas sm. (1) KI264; BBEz23,20, N, rujãvimos ind. žr. rujojimas: Baimė pasirodė tuščia. Nebe adventas, vilkų rujavimas pasibaigęs, vilkės aprimusios J.Balt. | refl.: Daba pats rujãvimos šunų Kv … Dictionary of the Lithuanian Language
tiesimas — tiesìmas sm. (2) → tiesti: 1. K, Rtr, NdŽ, KŽ. | refl. Ser. 2. NdŽ. | refl. NdŽ. 3. NdŽ. | refl. NdŽ. 4. DŽ, NdŽ, LKXIII248 Kelio tiesimas VĮ. Geležinkelio tiesimas tebuvo privarytas lig tos vietos … Dictionary of the Lithuanian Language